Savigarba – tai bendras asmens savivertės ar asmeninės vertės jausmas. Tai yra mūsų nuomonė apie save ir tai, kaip mes suvokiame savo, kaip asmens, vertę.
Savigarba – tai bendras asmens savivertės ar asmeninės vertės jausmas. Tai matas, kiek žmogus vertina save ir savo gebėjimus. Savigarba yra glaudžiai susijusi su pasitikėjimu, ty tikėjimu savo sugebėjimais ir galimybėmis. Savęs vertinimas yra svarbus psichologinės gerovės veiksnys ir dažnai laikomas pagrindiniu psichinės sveikatos komponentu.
Savivertė vystosi bėgant laikui ir jai įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant šeimą, bendraamžius ir kultūrą. Tai taip pat turi įtakos asmens sėkmės ir nesėkmės, taip pat jų santykiai su kitais. Savivertė gali būti vertinama kaip tęstinumas, kurio viename gale aukšta savivertė ir žema savigarba kitam. Žmonės, turintys aukštą savigarbą, paprastai teigiamai vertina save ir savo sugebėjimus, o tie, kurių savivertė žema gali turėti neigiamą požiūrį į save ir savo sugebėjimus.
Savivertė yra svarbi psichologinei gerovei< /a> nes tai daro įtaką tam, kaip individas žiūri į save ir savo gebėjimus. Žmonės, turintys aukštą savigarbą, labiau pasitiki savimi ir labiau vertina savo vertę. Jie taip pat labiau linkę rizikuoti ir išbandyti naujus dalykus. Kita vertus, žmonės, turintys žemą savigarbą, gali būti labiau nerimaujantys, prislėgti ir mažiau linkę rizikuoti ar išbandyti naujus dalykus.
Savivertę galima pagerinti taikant įvairius metodus, įskaitant teigiamus teiginius, rūpinimąsi savimi ir terapiją. Svarbu atsiminti, kad savigarba nėra fiksuota savybė, o tai, kas gali būti patobulinta laikui bėgant. Taip pat svarbu atsiminti, kad kiekvieno žmogaus savigarba yra skirtinga ir kad normalu turėti ir aukščiausių, ir žemiausių.