Privatūs investiciniai fondai yra privačių investuotojų kapitalo fondai, naudojami investuojant į įvairų turtą. Šiuos fondus paprastai valdo profesionalūs investicijų valdytojai, atsakingi už investicinių sprendimų priėmimą ir fondų portfelio valdymą.
Privatūs investiciniai fondai yra sutelktos investicijos, kurias valdo profesionalūs investicijų valdytojai. Paprastai jų struktūra yra ribotos bendrijos, ribotos atsakomybės bendrovės arba korporacijos. Privačius investicinius fondus paprastai naudoja instituciniai investuotojai, pvz., pensijų fondai, fondai ir fondai, taip pat turtingi asmenys.
Privatūs investiciniai fondai paprastai yra uždarojo tipo fondai, o tai reiškia, kad fondas turi fiksuotą numerį akcijų, kuriomis viešai neprekiaujama. Fondo valdytojas yra atsakingas už investicinių sprendimų priėmimą ir fondo turto valdymą. Fondo valdytojas paprastai taiko valdymo mokestį, kuris yra procentinė dalis nuo fondo turto, taip pat gali imti sėkmės mokestį, kuris yra procentinė dalis nuo fondo pelno.
Privati investicija fondai paprastai investuoja į įvairias turto klases, pvz., akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą, žaliavas ir privatų kapitalą. Fondo valdytojas paprastai diversifikuoja fondo investicijas, kad sumažintų riziką ir padidintų grąžą. Privatūs investiciniai fondai paprastai yra nelikvidūs, o tai reiškia, kad investuotojai negali lengvai parduoti savo fondo akcijų.
Privatūs investiciniai fondai joms taikomos įvairios reglamentai, įskaitant 1940 m. Investicijų bendrovių įstatymą ir Investicijų patarėjų įstatymą 1940 m. Šios reglamentai yra skirti apsaugoti investuotojus ir užtikrinti, kad fondo valdytojas veiktų geriausiais fondo investuotojų interesais.
Privatūs investiciniai fondai gali būti naudinga priemonė investuotojams, ieškantiems diversifikavimo ir profesionalaus valdymo. Tačiau tai taip pat gali būti rizikinga investicija, todėl investuotojai prieš investuodami turėtų žinoti apie riziką, susijusią su privačiais investiciniais fondais.