Pateiktame tekste asmenvardžių nėra, nes jame nėra jokios informacijos apie konkrečius asmenis. Taip lengviau interpretuoti tekstą be jokio šališkumo ar išankstinių nuostatų.
Pateiktame tekste aptariama sąvoka „nėra asmenvardžių“ kontekste bendravimo< /a>. Tekstas pradedamas pažymint, kad asmenvardžių vartojimas bendraujant gali būti galingas įrankis, nes gali padėti sukurti pažįstamumo jausmą. > ir ryšį tarp kalbėtojo ir klausytojo. Tačiau tekste taip pat pažymima, kad kartais asmenvardžių vartojimas gali būti netinkamas ar net žalingas.
Toliau tekste aptariama sąvoka „jokių asmenvardžių “ komunikacijoje. Jame pažymima, kad ši sąvoka dažnai naudojama situacijose, kai kalbėtojas nori likti anonimiškas arba išvengti galimo konflikto ar nesusipratimo. Tekste taip pat pažymima, kad ši sąvoka gali būti naudojama norint sukurti atstumo tarp kalbėtojo ir klausytojo jausmą, taip pat sukurti formalumo jausmą.
Toliau tekste aptariami galimi „be asmenvardžių“ naudojimo bendraujant pranašumai ir trūkumai. Viena vertus, tai gali padėti sukurti atstumo ir formalumo jausmą, o tai gali būti naudinga tam tikrose situacijose. Kita vertus, tai taip pat gali sukelti ryšio ir supratimo trūkumą tarp kalbėtojo ir klausytojo, o tai gali būti žalinga.
Tada tekstas baigiamas pažymint, kad naudojant „jokių asmenvardžių“ bendraujant yra asmeninis pasirinkimas, todėl svarbu atsižvelgti į kontekstą ir galimos šios sąvokos vartojimo pasekmės. Galiausiai tekstas siūlo vartoti „jokių asmenvardžių“ ir naudoti jį tik tada, kai tai tinkama ir naudinga.