Sutarimo mechanizmas yra procesas, naudojamas siekiant susitarti tarp paskirstytų sistemų arba tinklų. Jis naudojamas norint patvirtinti sandorius ir pasiekti paskirstytą sutarimą saugioje ir nepatikimoje aplinkoje.
Sutarimo mechanizmai yra algoritmai, naudojami siekiant susitarti tarp paskirstytų sistemų. Jie naudojami siekiant užtikrinti, kad visi paskirstytos sistemos dalyviai susitartų dėl to paties duomenų rinkinio. Sutarimo mechanizmai naudojami paskirstytose sistemose, pvz., blokų grandinės tinkluose, paskirstytose duomenų bazėse ir paskirstytose failų sistemose.
Daugiausia bendras sutarimo mechanizmas yra darbo įrodymo (PoW) algoritmas. Šis algoritmas reikalauja, kad dalyviai išspręstų sudėtingą matematinę problemą, kad patvirtintų operaciją. Problemos sudėtingumas koreguojamas taip, kad ją išspręsti prireiktų tam tikro laiko. Taip užtikrinama, kad visi dalyviai sutiktų dėl to paties duomenų rinkinio.
Kitas populiarus sutarimo mechanizmas yra statymo įrodymo (PoS) algoritmas. Šis algoritmas reikalauja, kad dalyviai įneštų tam tikrą kriptovaliutos sumą, kad patvirtintų operaciją. Įstatomos kriptovaliutos suma koreguojama taip, kad operacijos patvirtinimas užtruktų tam tikrą laiką. Taip užtikrinama, kad visi dalyviai susitartų dėl to paties duomenų rinkinio.
Bizantijos gedimų tolerancijos (BFT) algoritmas yra dar vienas sutarimo mechanizmas. Šis algoritmas reikalauja, kad dalyviai susitartų dėl tam tikro duomenų rinkinio prieš patvirtinant operaciją. Taip užtikrinama, kad visi dalyviai susitartų dėl to paties duomenų rinkinio.
Galiausiai, praktinio Bizantijos gedimų tolerancijos (PBFT) algoritmas yra sutarimo mechanizmas, naudojamas paskirstytos sistemos, pvz., „blockchain“ tinklai. Šis algoritmas reikalauja, kad dalyviai susitartų dėl tam tikro duomenų rinkinio prieš patvirtinant operaciją. Taip užtikrinama, kad visi dalyviai susitartų dėl to paties duomenų rinkinio.
Apibendrinant, konsensuso mechanizmai yra algoritmai, naudojami susitarimui tarp paskirstytų sistemos. Jie naudojami siekiant užtikrinti, kad visi paskirstytos sistemos dalyviai susitartų dėl to paties duomenų rinkinio. Labiausiai paplitę konsensuso mechanizmai yra darbo patikrinimo, statymo įrodymo, Bizantijos atsparumo gedimams ir Praktinio Bizantijos gedimų tolerancijos algoritmai. Šie algoritmai naudojami paskirstytose sistemose, pvz., blokų grandinės tinkluose, paskirstytose duomenų bazėse ir paskirstytose failų sistemose.